Motinos Marijos purškiklis „Uosto šviesa“

Purškiklis spinduliuoja svetinga, globojančia energija, teikiančia paguodą, nuraminimą ir besąlyginę meilę.

Kaip vedanti uosto šviesa, Marija kviečia į saugią erdvę – visuomet pasiruošusi išklausyti, gydyti ir palaikyti, ypač gyvenimo iššūkių ir pokyčių metu. Giliai susijunk su dieviškosios Motinos glėbiu.

Kviečiu tave į savo saugų uostą – čia visi yra laukiami. Čia yra vietos kiekvienam iš jūsų, šviesa visada dega, o durys visuomet atviros – išgirsti tave, klausytis tavęs ir paguosti tave.

Tu gali ateiti pas mane pavargęs, piktas, liūdnas ar kupinas didžiausio džiaugsmo. Mano pasveikinimas tau visada bus toks pat pastovus ir užtikrintas. Aš neatstumiu nė vieno. Tie, kurie neturtingi, ir tie, kurie turtingi, tie, kurie neturi nieko, ir tie, kurie turi viską – aš visus matau kaip lygius, visus vertus mano meilės, laiko ir dėmesio.

Tiems iš jūsų, kurių širdys sudaužytos arba protas užvėręs pagalbos, paramos ar meilės duris, sakau – paimkite mano ranką ir supraskite, kad jūs nesate vieni, nes aš esu čia.

Motinos meilė yra visa apimanti, ir aš myliu kiekvieną iš jūsų tarsi būtumėte mano pačios vaikai. Iš tiesų mes visi gimę iš to paties sėklos. Ir aš esu kiekvienoje šalyje, kiekvienoje kultūroje, rasei ar kilmei nepriklausomai, nes mano pašaukimas skirtas visiems, taip pat ir žvaigždžių sėkloms iš daugelio planetų ir vietų už laiko ribų. Nes aš esu amžina, kaip ir mano meilė.

Nesvarbu, kokia tavo tikėjimo kryptis ar kuriame kelionės etape esi – aš nuolankiai tarnauju kiekvienam, bet kuriuo metu, kai jautiesi pasiklydęs, apleistas ar vienišas.

Gyvenimas gali būti sunkus. Aš tai žinau. Tačiau tu niekada nesi paliktas. Mano energija tave supa, mano ranka yra ant tavo pečių tiek kovų, tiek pergalių metu. Per visą gyvenimo kelią – nuo lopšio iki kapo – mano pareiga yra tave stebėti ir leisti tau augti.

Tai ir yra tai, ką daro Motina. Ir aš esu tavo Dieviškoji Motina. Kartais būsiu ta, kuri slaugo tave, kai sergi ar abejoji. Kitais kartais būsiu ta, kuri tave išstumia iš lizdo, kad atrastum savo kojomis savąjį kelią ir tapatybę. Kaip kitaip gali tapti nepriklausomas, stiprus ir žydintis rože, kuria iš tiesų esi? Jei reikės būti griežtai tam, kad išmoktum ir augtum – tokia ir būsiu. Bet visa tai kyla iš meilės ir dėl tavo aukščiausiojo gėrio.

Mano meilė yra švelni, bet stipri. Aš esu ir visada buvau dalis Dievo plano. Nebuvau aplinkybių auka. Mano sūnus nebuvo iš manęs atimtas – jis buvo jums duotas. Mes dirbome išvien. Aš ir Ješua – mes vaikščiojome kaip kadaise Žemėje. Kartais turėjau vytis jį kaip vaiką, o vėliau stebėjau iš tolo, kaip jis bręsta ir vykdo savo misiją, kurią atliko taip nuostabiai. Dieviškai surežisuotas planas pažadinti visus.

Aš buvau su juo visą jo žemišką gyvenimą ir nuo tada žygiuoju su juo dvasia. Mano Motinos skausmas buvo laikinas, nes mirtis – tai iliuzija. Tie, kurie myli vienas kitą, niekada nepraranda vienas kito, nes sielos nepraranda sielų.

Turėjau pašaukimą, kai buvau Žemėje, ir tu jį turi taip pat. Tačiau tas pašaukimas eiti paskirtu keliu nėra susietas su taisyklėmis, sąlygomis, lankomumu ar pareiga. Jis kyla iš tavo širdies kelio. Būtent ten mane gali surasti, ir aš padėsiu tau eiti toliau.

Dabar ateinu pas tave kaip Marija, atgimusi. Mano dvasioje buvo gaivumo ir gyvybingumo, kai buvau ta jauna moteris. Buvau pasirengusi žengti bet kokį žingsnį, kurio iš manęs buvo prašoma. Atsimenu tas abejones ir nerimą – kas aš tokia, kad turėčiau tokį pašaukimą?! Tačiau mes visi esame pašaukti. Ir aš kviečiu tave dabar. Aš suprantu baimę pradėti iš naujo, pasitikėti aklai, žengti nedrąsius žingsnius – bet iš tiesų taip mes ir mokomės.

Aš esu čia kaip saugus uostas, kaip švyturio šviesa, prie kurios visuomet gali grįžti ir gauti tai, ko tau reikia. Žinau, kad kelyje kartais reikia padrąsinimo, paguodos, draugo, kuris išklausytų, palaikytų ir būtų šalia.

Aš visada čia. Visada buvau ir visada būsiu. Ta, pas kurią visada gali grįžti, nes mano durys niekada nėra užvertos niekam.

Atsinešk man savo rūpesčius ir neišgydytas savo dalis – tai, kaip buvai motinamas, ir tai, kaip galbūt dabar motini kitus.

Motinystė ne visada lengva, o tiems, kurie turi šią užduotį, kelionė niekada nesibaigia – joje gausu posūkių, vingių ir dažnai nėra jokios taisyklių knygos. Leisk man būti ta knyga – išminties ir pažinimo vieta, kuria dalinuosi su džiaugsmu.

Motinos meilė apima ne tik vaikus, kuriuos ji galbūt turi ar neturi, bet ir bet kurį žmogų, kuriam suteiki rūpestį ir švelnumą. Tokiais momentais aš esu su tavimi. Stebiu ir džiaugiuosi tavo gerumu ir atvira širdimi, kurią dovanoji visiems.

Aš taip pat rūpinuosi gyvūnų karalyste ir galiu būti kviečiama bet kokiam rūpesčiui, kurį motina patiria augindama ar saugodama savo jauniklius. Dažnai mane galima rasti su liūtės, auginančios savo jauniklius, dvasia. Matai, kokį stiprumą ir orumą ji visuomet rodo. Bet aš esu su visomis gyvūnų motinomis, kurios manęs reikia.

Motinos meilė, kurią tau siunčiu, gali padėti bet kuriai problemai – dideliai ar mažai. Tad ateik pas mane. Mano šviesa visada palikta įjungta, kad mane surastum. Ten, kur yra uostas, ten esu ir aš.

Su meile, Marija.